įdavinėti

įdavinėti
įdavinė́ti 1. iter. dem. įduoti 1: Taip per keletą metų Gintautas įdavinėjo savo kaimynui į tris tūkstančius Vaižg. 2. tr. padavinėti perduotinai: Įdavinėjo rekomendacinius laiškus savo pažįstamiems . 3. iter. dem. įduoti 7: Motyna, visaip meluodama, įdavinėjo marčią vyrams Žem. | refl.: Susipykę kaimynai ėmė vienas antrą palicijai įsidavinė́ti Š. 4. refl. DP517 įsigilinti: Tyčiomis įsidavinėja į priežastes brš. 5. refl. įsiteikti, įsipirkti: Niekaip jis negalėjo insidavinėt – nė auksu, nė perlu LTR(Aln). 6. refl. bandyti įsipiršti: Anas an ją seniai ansdavinė́ja ženytis, kad tik ana eit až jo Švnč. Petras įsidavinė́jo į ją, ale dabar pasimetė Ssk. Be reikalo tu an mane insdavinė́ji, aš vis tiek neisiu Pbs. \ davinėti; apdavinėti; atidavinėti; įdavinėti; išdavinėti; nudavinėti; padavinėti; pardavinėti; atpardavinėti; išpardavinėti; nupardavinėti; perdavinėti; pridavinėti; uždavinėti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно решить контрольную?

Look at other dictionaries:

  • įdavinėti — vksm. Ne visi̇̀ ištvėrė, įdavinėjo vienas ki̇̀tą …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • įdavinėjimas — sm. (1) 1. → įdavinėti 3: Matyt, šnipinėjimo, įdavinėjimo ir šmeižimo nelaikė nuodėmėmis rš. 2. refl. → įdavinėti 6 (refl.): Milda – deivė malonės ir įsidavinėjimo ing meilę IM1864,7. davinėjimas; atidavinėjimas; įdavinėjimas; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apdavinėti — iter. dem. apduoti 3: Apdavinėja [žmones] prieš valdžią Lp. davinėti; apdavinėti; atidavinėti; įdavinėti; išdavinėti; nudavinėti; padavinėti; pardavinėti; atpardavinėti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atidavinėti — tr. 1. K, Gs iter. dem. atiduoti 3: Atidavinėk po truputį skolą J. 2. išnuomoti: Anas iš pusės atadavinėja Ad. 3. siūlyti, sutikti parduoti: Pirma už tris šimtus man atidavinėjo Pc. 4. ruoštis išleisti už vyro: Aš girdėjau, kad anas dukterį… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atpardavinėti — iter. dem. atparduoti: Pirkta atpardavinėti BŽ363. davinėti; apdavinėti; atidavinėti; įdavinėti; išdavinėti; nudavinėti; padavinėti; pardavinėti; atpardavinėti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • davinėti — davinėti, ėja, ėjo K, J 1. iter. dem. duoti 1: Ir pinigų davinėjo, bet tas nieko neėmė BM207 Silkių davinėj[o] ėst Zt. | refl.: Davinėtis kits kitam K. ║ šerti: Reik eit paršiukam davinėt Zt. ║ sakymu pateikti: Visokių patarimų žmogui davinėjo Pt …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išdavinėti — 1. K, J iter. dem. išduoti 1: Išdavinėjo kareiviams drabužius rš. Sėklinius sėmenis išdavinėjo kreditan rš. | refl. tr. Š: Tep bedalydama, greit viską išsidavinėsi Vlkv. 2. žr. išduoti 7: O stovėjo ir Judošius, kursai jį iždavinėjo, su jais DP154 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išpardavinėti — iter. dem. išparduoti: Ką geresnio turi, viską išpardavinėja Vlkv. Visus savo palšus jaučius tai išpardavinėjo KrvD76. | refl. tr.: Aš visus audeklus išsipardavinėjau Rdm. davinėti; apdavinėti; atidavinėti; įdavinėti; išdavinėti; nudavin …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nudavinėti — 1. refl. nuvykti, nusitrenkti: Kas nedėlia ant risorių gražiai važinėja ir in jaunas panaitėles nusidavinėja Pls. ×2. (sl.) intr. vaidinti: Kap gerai moka nudavinėt [artistai] Švnč. davinėti; apdavinėti; atidavinėti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nupardavinėti — 1. tr. po truputį išparduoti: Žemės pakraščius nupardavinėjau Žlp. 2. refl. pirkinėjant ir pardavinėjant turėti nuostolio: Tu su tais cibuliais visai nusipardavinėjai Rdm. davinėti; apdavinėti; atidavinėti; įdavinėti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”